- išteisėti
- 2 išteisė́ti J, KŽ; SD41,189,458, N žr. ištesėti 4: Ižteisiąs žodį SD1169. Jau ižteisėjo tuos savo pagrumzdimus SPI335. Dabokis, jei tą žadėjimą ižteisėjo DP19. Tai vis išteisėjo, ką mumus pažadėjo KN137. | refl.: Jeigu tada vienas žodis… išsitesi…, išsiteisės neabejotinai ir antras SE51–52. \ teisėti; atiteisėti; išteisėti; pateisėti
Dictionary of the Lithuanian Language.